2026 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko atvira diskusija, subūrusi projektuotojus, rangovus, savivaldybės įmones, kraštovaizdžio architektus, biologus ir kitus specialistus, dirbančius su medžiais ar šalia jų. Susitikimo metu pristatytos Žaliojo miesto susitarimo (Green City Accord) kryptys, LIFE GreenMe5 projekto veiklos ir aptarti svarbiausi iššūkiai, su kuriais susiduriame siekdami išsaugoti medžius ir stiprinti miesto bioįvairovę.
Medžių gyvybingumas ir lajų rodikliai
Pranešimą skaičiusi Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėja Inutė Neverovskienė pristatė naujausius duomenis apie miesto želdinius. Vilniuje inventorizuota daugiau kaip 7 mln. medžių, o nuo 2026 m. pavasario jų duomenys bus matomi naujoje želdinių valdymo sistemoje.
Lajų danga dengia 47–48 proc. miesto teritorijos, todėl tikslūs šaknų ir lajų duomenys yra būtini planuojant gatves, inžinerines komunikacijas ir statybvietes, kad būtų išvengta negrįžtamos žalos medžiams.
Taip pat pristatytos priemonės, kurios šiuo metu diegiamos Vilniuje – techninė medžių priežiūra statybvietėse, dirvožemio tyrimai, automatinės laistymo sistemos ir dirvožemio jutikliai. I. Neverovskienė. Kaip užtikrinti medžių gyvybingumą mieste
Medžių apsauga statybų metu ir teisiniai pokyčiai
„Vilniaus miesto parkų“ projektų vadovas Justas Žička akcentavo dažniausiai pasitaikančias problemas statybvietėse: šaknų suspaudimą, laikinų kelių tiesimą per šaknų zonas, netinkamus ar simbolinius kamienų aptvarus. Tokia praktika dažnai lemia medžių žūtį praėjus 2–5 metams po statybų.
Pristatyti siūlomi pokyčiai apima aiškias šaknų apsaugos zonas, specializuotus darbo metodus, struktūrines dėžes bei kitus sprendimus, galinčius apsaugoti brandžius medžius intensyviai urbanizuojamose teritorijose. Pabrėžta, kad medžių apsauga nėra statybų ribojimas – tai tvaresnė ir šiuolaikiškesnė statybos technologija.
J. Žička. Želdinių techninė priežiūra, išsaugojimo planas ir siūlomi teisiniai pokyčiai
Želdinių svarba miesto bioįvairovei
Pavilnių ir verkių regioninių parkų direkcijos ekologas Rokas Butkus pristatė miesto bioįvairovės situaciją ir natūralių buveinių svarbą. Vilniaus miškuose aptinkama daugiau nei pusė Lietuvos rūšių, o regioniniuose parkuose išskirta net 17 buveinių tipų.
Ypač svarbūs senoliai medžiai – vienas senas ąžuolas gali suteikti buveinę daugiau nei tūkstančiui skirtingų organizmų rūšių, todėl jų išsaugojimas yra esminė miesto ekosistemų stabilumo dalis.
R. Butkus. Želdinių svarba Vilniaus miesto bioįvairovei
Medžiai ir paukščių rūšių apsauga
Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Gintaras Riauba pristatė Vilniaus miesto paukščių monitoringo rezultatus. Per 2024–2025 m. stebėsenos laikotarpį mieste užfiksuota 81 paukščių rūšis, iš kurių 64 proc. yra tiesiogiai susijusios su želdiniais.
Daugiausia rūšių nustatyta Senamiestyje, Žvėryne, Pilaitėje ir Santariškėse – teritorijose, kuriuose gausu brandžių medžių ir įvairių buveinių. Rezultatai patvirtina, kad medžių tinklas visame mieste yra būtinas sveikoms paukščių populiacijoms palaikyti.
R. Riauba. Želdinių svarba Vilniaus miesto paukščiams
Neformalūs pokalbiai ir patirties dalijimasis
Po pranešimų dalyviai diskusiją tęsė neformalioje aplinkoje – prie kavos. Buvo aptarti praktiniai atvejai iš kasdienės želdinių priežiūros, statybų priežiūros specifika, dalijamasi patirtimi iš talkų ir bendruomeninių iniciatyvų Žirmūnuose bei Paneriuose.
Diskusija atskleidė aiškią bendrą poziciją: tik glaudus bendradarbiavimas tarp projektuotojų, rangovų, biologų ir miesto specialistų leis išsaugoti gyvybingus, sveikus ir ateičiai tvarius miesto medžius.