Ką reiškia kvėpuoti švaresniu oru mieste, kuriame kasdien juda tūkstančiai automobilių, vyksta statybos ir nuolat auga gyventojų srautai? Atsakymų į šį klausimą Vilniuje ieškojo įvairių institucijų, mokslo įstaigų, savivaldos, aplinkosaugos ir sveikatos ekspertai, susirinkę į renginį „Švaresnis oras gatvėse: kokių pokyčių reikia Vilniui?“. Diskusijos centre – ne tik šiandieninė oro kokybės situacija sostinėje, bet ir konkretūs sprendimai, kurie galėtų tapti būsimos 2026–2030 m. Vilniaus miesto oro kokybės programos pagrindu.
Diskusijos metu daug dėmesio skirta svarbiausiems prioritetams, kuriuos būtina numatyti naujojoje oro kokybės programoje, aptartos veiksmingiausios priemonės oro taršai prie gatvių mažinti bei ieškota sprendimų, kaip kurti sveikesnę ir žmogui palankesnę miesto aplinką.
Renginyje dalyvavo Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės, Higienos instituto, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“, Fizinių ir technologijos mokslų centro, UAB „Grinda“ bei kitų institucijų atstovai.
Didžiausi oro teršėjai – transportas
Nors Vilniuje plečiami dviračių takai, atnaujinamas viešasis transportas ir diegiamos mažiau taršios transporto priemonės, prie intensyviausių gatvių vis dar fiksuojamos padidėjusios kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentracijos.
Nors vidutinė metinė teršalų koncentracija ore neviršija normų, nuo 2030 m. įsigaliojus griežtesniems Europos Sąjungos reikalavimams oro kokybei, pagal dabartinius duomenimis – vis dažniau bus fiksuojama viršnorminė oro tarša.
Ekspertai pabrėžė, kad didžiausias taršos šaltinis mieste išlieka transportas, o didžiausias poveikis jaučiamas prie judrių gatvių ir sankryžų. Tai akivaizdžiai įrodo oro kokybės stotelė Žirmūnuose, prie intensyvaus eismo Kareivių gatvės – ten užterštumo rodikliai karts nuo karto viršija normas.
Kur dedami prioritetai?
Savivaldybėje vykusioje diskusijoje aptarti svarbiausi būsimos 2026–2030 m. oro kokybės programos prioritetai: daug dėmesio skirta taršos mažinimui prie gatvių. Tarp siūlomų priemonių – spartesnė viešojo transporto elektrifikacija, mažos taršos zonos, efektyvesnis eismo valdymas, gatvių drėkinimas ir valymas, daugiau želdynų bei stipresnė dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra.
Paliesta ir druskų barstymo tema – kai druskos ir smėlio mišinys ant asfalto išdžiūsta, automobilio padangos jį sumala į mikroskopines dulkes. Taip susidaro pakeltoji tarša, kuri pakyla į orą kietųjų dalelių pavidalu ir kenkia mūsų kvėpavimo takams. Druska kenkia ir augalams, kurie sugeria oro taršą ir grynina orą.
Svarbu – informavimas apie taršą
Vilnius jau turi realaus laiko oro kokybės stebėjimo sistemą „Miesto plaučiai“, o apie padidėjusią taršą perspėja ir programėlė KOVAS, tačiau visuomenės supratimo, kad atsakingi esame visi vis dar trūksta, – manė diskusijos dalyviai.
Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendindama „LIFE Clean Air“ projektą rengia oro kokybės prognozavimo įrankį „LLULL Environment“, kuris padės numatyti taršą dar iki jai atsirandant – iki trijų dienų į priekį.
Kūrybinėse dirbtuvėse – konkretūs sprendimai
Po diskusijų vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai grupėse sudarinėjo galimų priemonių sąrašą ir vertino, kurie sprendimai Vilniui būtų efektyviausi bei realiausiai įgyvendinami. Tarp siūlymų daug dėmesio skirta darnaus judumo skatinimui, automobilių naudojimo mažinimui. Taip pat akcentuota, kad oro kokybės gerinimas neįmanomas be visuomenės supratimo, kad mes visi atsakingi už oro taršą, taipapt be glaudaus institucijų bendradarbiavimo ir duomenimis grįstų sprendimų.
Renginio dalyviai sutarė, kad naujoji 2026–2030 m. Vilniaus miesto oro kokybės programa turi tapti ne formaliu dokumentu, o realių pokyčių planu.
Parengta 2026–2030 m. Vilniaus miesto oro kokybės programa bus pristatyta ir visuomenei.
Pranešimai LIFE Clean Air dirbtuvės