Vilniaus miesto savivaldybėje vyko projekto „Green Me5“ suinteresuotų šalių susitikimas, kuriame susitikimo specialistai, dirbantys oro, triukšmo taršos, vandentvarkos, žiedinės ekonomikos ir atliekų tvarkymo, želdynų projektavimo, aplinkosaugos, ekologijos srityse. Jie diskutavo, kaip įgyvendinti Žaliojo miesto susitarimą (angl. Green City Accord) ir kokios problemos kyla vertinant pasiektą pažangą.
2021 m. Vilnius prisijungė prie Žaliojo miesto susitarimo. Taip miestas įsipareigojo stebėti ir gerinti esamą situaciją bioįvairovės/gamtos, oro, triukšmo vandens ir atliekų tvarkymo srityse.
Kartu su šių sričių specialistais parengtas 15-os rodiklių sąrašas – įvertinta esama padėtis ir numatyti tikslai iki 2030 m. Projektas „Green Me5“ tiesiogiai prisideda prie Žaliojo miesto susitarimo įgyvendinimo.
Susitikime specialistai diskutavo apie stebimus rodiklius, problemas, iškilusias vertinant esamą situaciją, skaičiavimo metodiką ir priemones pagerinti tiek stebėseną, tiek pačią situaciją penkiose išvardintose srityse.
Paukščiai – atspindi ekologinę padėtį
Vienas iš biologinės įvairovės rodiklių – mieste gyvenančių paukščių rūšių įvairovė. „Iki tol nesame skaičiavę, kiek mieste yra paukščių rūšių. Tai didelis postūmis ir pačiai Savivaldybei. Dabar bus atliekama paukščių rūšių stebėsena užstatytoje miesto teritorijoje“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, projekto „Green me 5“ komandos narė Aušra Sičiūnienė.
Anot Lietuvos ornitologų draugijos atstovo, paukščių indeksas – universalus ekologinės būklės indikatorius. Šiais metais duomenys apie paukščius bus renkami, o vėliau bus galima lyginti su kitais miestais, bus stebimas pokytis.
Vilniaus miesto savivaldybės patarėja žaliųjų erdvių ir kraštovaizdžio architektūros klausimais Ramunė Baniulienė teigė, jog miestas apželdinimui parenka kuo daugiau skirtingų vietinių augalų rūšių, sodinami augalai, kurie veda uogas ir juos lesa paukščiai. „Šiuo metu sodiname per 30 skirtingų rūšių augalų. Stengiamės ir statytojus edukuoti apie įvairiarūšį aplinkos apželdinimą. Kartu su ornitologais galėtume atrinkti rūšis, kurios būtų atsparios miesto sąlygoms ir tiktų paukščiams“, – svarstė R. Baniulienė.
Kaip įvertinti lajas ir saugomų teritorijų plotą?
Sudėtingas buvo ir medžių lajų ploto įvertinimas. Vilniaus lajų skaičiavimas įvertintas pagal dronų informaciją. 2022 metų duomenys rodo, kad 44 proc. Valstybinių žemių ploto užima medžių lajos. „Buvo sudėtinga įvertinti lajos plotą, nes neaišku nuo kokio dydžio medžių, o gal ir krūmų skaičiuojame tas lajas“, – pastebi „ID Vilnius“ GIS duomenų analitikas Gytis Ladyga. Jis pastebėjo, kad duomenų palyginimui reikėtų aiškiau apibrėžti rodiklius.
Šiais metais duomenys bus renkami pakartotinai ir bus galima stebėti, ar per dvejus metus yra pokyčių. Lajų plotas bus skaičiuojamas ir 2026 metais.
Žaliojo miesto susitarime vertinamas ir saugomų natūralių, atkurtų ir natūralizuotų vietų procentas valstybinėje žemėje. Paskutiniais duomenimis tokių teritorijų Vilniuje – 22,5 proc. Kaip pastebi VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Ričardas Skorupskas, reikėtų skaičiuoti tik gamtinių teritorijų procentą – t. y. neįtraukiant saugomose teritorijose esančių gyvenamųjų vietovių, nes tai nėra gamtinė aplinka. „Reikėtų žvelgti pagal funkcinę paskirtį. Tuomet duomenys būtų tikslesni“, – komentavo R. Skorupskas.
Auga atliekų kiekis ir vandens suvartojimas
Jei daugelyje rodiklių numatomas gerėjimas, mažėjimas, arba bent jau to paties lygio išlaikymas, tai atliekų perdirbimo srityje numatyti planai šiek tiek išsiskiria – prognozuojama, kad komunalinių atliekų, tenkančių vienam gyventojui tik daugės. Šiuo metų komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui yra 0,335 t per metus, o 2030 m. manoma bus 0,391 t. „Matome Vakarų šalių tendencijas, kad gerėjant pragyvenimo lygiui, didėja ir atliekų skaičius. Todėl mūsų tikslas, kad tas didėjimas būtų kuo mažesnis“, – kalbėjo Energetikos skyriaus Atliekų tvarkymo poskyrio patarėja Viktorija Savickytė.
Anot jos, siekis iki 2030 metų perdirbti iki 60 proc. komunalinių atliekų, kai šiuo metu šis procentas siekia 42 – ambicingas tikslas. „Jau nuo 2021 m. surenkame atskirai tekstilės perdirbimą, šiais metais įvedėme naują maisto atliekų perdirbimo sistemą. Pasitelkiame gyventojų edukaciją, švietimo kampanijas. Todėl tikimės pasiekti tikslą“, – sakė V. Savickytė.
Kaip ir su atliekų skaičiavimu, taip ir su vandens ištekliais – gerėjant ekonominėms sąlygoms Vakarų Europos šalyse vandens suvartojimas tik auga. Todėl ir 2030 m. planuose prognozuojama, kad namų ūkiuose per dieną bus sunaudojamą 76 l vandens. Šiuo metu sunaudojama – 65 l. „Nors gėlo vandens turime pakankamai ir jo trūkumo dar nejaučiame, siekiame mažinti vartojimą, arba bent jau pristabdyti augimą“, – teigė „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorė Brigita Gudonė.
Šiuo metu įmonė įmonė daug dėmesio skiria užtikrinti savo nepriklausomumui nuo išorinių energijos resursų, pasitelkiant atsinaujinančius energijos šaltinius – elektros energiją iš nuotekų dumblo, saulės ir vėjo.
Auga miestas, didėja triukšmas
Apžvelgiant triukšmo taršą mieste, didžiausias iššūkis – kaip augančiame mieste sumažinti nuo triukšmo kenčiančių žmonių skaičių. Tam numatytas visas priemonių planas, kurį įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė. Šiuo klausimu dirbantis Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistas Emilis Tamošiūnas džiaugėsi, kad pagaliau parengtas techninis projektas triukšmo slopinimo sienutei prie intensyvaus eismo Oslo gatvės, imamasi ir kitų priemonių slopinti triukšmui.
Šiuo metu Vilniaus mieste oro kokybė yra stebima keturiose valstybinėse automatinėse stotelėse ir papildomai sensorių pagalba realiu laiku miesto plaučiuose miestoplauciai.vilnius.lt, todėl galima įvertinti esamą situaciją. „Žaliojo miesto susitarime numatyti labai ambicingi oro taršos mažinimo pokyčiai. Tiek mažinant vidutinę metinę smulkiųjų kietųjų dalelių koncentraciją ore, tiek azoto dioksido metinę koncentraciją. Tačiau rėmėmės šiuo metu įgyvendinamu oro taršos mažinimo Vilniuje planu“, – sakė E. Tamošiūnas.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Bernatonis teigė, kad kietųjų dalelių koncentracija labai sumažėjo dažniau plaunant gatves, pavasarį išvežant nuo gatvių barstymo likusį smėlį. „Rekomenduojame tęsti šias priemones“, – kalbėjo M. Bernatonis. Jo pastebėjimu, nemažai kietųjų dalelių patenka ir iš vykdomų statybų, tiesiant gatves, todėl rekomenduojama pjauti plyteles ar kitus kietus paviršius šlapiu būdu. Tai taip pat mažina kietųjų dalelių koncentraciją ore.
Susitikimo metu gauti specialistų pastebėjimai bus naudojami tobulinant rodiklių stebėseną bei siekiant sėkmingai įgyvendinti Žaliojo miesto susitarimą.