Vilniaus miesto savivaldybėje surengtas susitikimas su gyventojais „Švaresnis oras gatvėse: kokių pokyčių reikia Vilniui?“, kuriame aptarta rengiama 2026–2030 metų Vilniaus miesto oro kokybės programa. Diskusijoje dalyvavo bendruomenių atstovai, seniūnaičiai, specialistai ir savivaldybės atstovai.
Susitikimo metu pristatyta esama oro kokybės situacija sostinėje, aptarti būsimi Europos Sąjungos reikalavimai bei ieškota sprendimų, kurie padėtų mažinti oro taršą ir kurti sveikesnę miesto aplinką.
Griežtesni reikalavimai nuo 2030 metų
Aplinkos apsaugos agentūros specialistas Mindaugas Bernatonis pristatė Vilniaus oro kokybės matavimų duomenis ir paaiškino, nuo kokių veiksnių priklauso oro tarša. Pasak jo, didžiausią įtaką oro kokybei daro transportas, kietuoju kuru kūrenami individualūs namai, statybų veikla bei meteorologinės sąlygos.
Pranešime taip pat akcentuota, kad nuo 2030 metų įsigalios griežtesni Europos Sąjungos reikalavimai oro kokybei. Bus mažinamos leistinos kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracijų ribinės vertės, todėl miestams teks ieškoti dar veiksmingesnių taršos mažinimo priemonių.
Oro tarša veikia ne tik kvėpavimo sistemą
Apie oro taršos poveikį žmogaus sveikatai kalbėjo Antakalnio poliklinikos gyvensenos medicinos specialistė Beatričė Viliušytė-Montvidė.
Ji pabrėžė, kad įkvėpti teršalai organizme aktyvina uždegiminius procesus, didina laisvųjų radikalų kiekį ir pažeidžia natūralius organizmo apsaugos mechanizmus. Dėl to dažnėja kvėpavimo sistemos ligos, astmos paūmėjimai, kosulys, plaučių uždegimai, silpnėja kvėpavimo takų savaiminio apsivalymo funkcija.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad oro tarša veikia ne tik plaučius. Moksliniai tyrimai rodo sąsajas su širdies ir kraujagyslių ligomis, reprodukcinės sveikatos sutrikimais, priešlaikiniais gimdymais ir net didesne tam tikrų vėžio formų rizika.
Gyventojams taip pat priminta, kad fizinis aktyvumas ne visada yra naudingas, jei sportuojama intensyviai užterštoje aplinkoje. Pavyzdžiui, karštą vasaros dieną intensyvaus eismo gatvėje ar kylant į kalną žmogus dėl padažnėjusio kvėpavimo gali įkvėpti gerokai daugiau teršalų. Tokiais atvejais rekomenduojama rinktis kitą laiką ar vietą sportui.
Gyventojai įvardijo pagrindines problemas
Diskusijų metu daugiausia dėmesio skirta kasdienėms oro taršos priežastims ir galimiems sprendimams.
Gyventojai akcentavo, kad viena didžiausių problemų išlieka automobilių srautai. Pasak diskusijos dalyvių, daugiau žmonių rinktųsi vaikščioti ar važiuoti dviračiu, jei mieste būtų patogesnė infrastruktūra. Kaip pavyzdžiai minėti dviračių takų ir šaligatvių trūkumas nuo centro nutolusiuose rajonuose.
Nemažai dėmesio sulaukė ir neasfaltuotų gatvių problema. Medinėse Šnipiškėse bei kitose miesto vietose esantys žvyrkeliai sausuoju metų laiku kelia daug dulkių. Gyventojai siūlė dažniau drėkinti žvyrkelius, o esant dideliam užterštumui – laistyti ir miesto gatves. Taip pat pasiūlyta kompensuoti vandens sąnaudas gyventojams, kurie patys laistytų dulkėtas gatves ar naudotų surinktą lietaus vandenį.
Kritika druskos barstymui ir siūlymai gerinti gatvių priežiūrą
Susitikime nemažai diskutuota apie žiemos kelių priežiūrą. Gyventojų nuomone, pernelyg gausus druskos naudojimas neigiamai veikia aplinką ir gali prisidėti prie smulkiųjų dalelių susidarymo. Siūlyta ieškoti alternatyvų, gerinti gatvių valymo techniką ir anksčiau pavasarį surinkti po žiemos likusias sankaupas.
Taip pat iškelta idėja efektyviau organizuoti gatvių valymą – aiškiau informuoti gyventojus apie valymo laiką ir sudaryti galimybes tomis dienomis automobilius statyti kitose vietose.
Daugiau švietimo apie kūrenimą ir vidaus oro taršą
M. Bernatonis atkreipė dėmesį, kad oro kokybei įtakos turi ne tik transportas, bet ir individualių namų šildymas. Diskusijoje kalbėta apie būtinybę reguliariai valyti kaminus, stiprinti bendradarbiavimą su kaminkrečių specialistais bei daugiau informuoti gyventojus apie draudimą deginti atliekas.
Ne mažiau svarbi ir vidaus oro tarša. Specialistai priminė, kad smilkalai, žvakės ir kai kurie degimo procesai patalpose gali reikšmingai pabloginti oro kokybę. Todėl gyventojams reikalinga daugiau informacijos apie tai, kaip prižiūrėti ne tik aplinkos, bet ir namų orą.
Tarp siūlymų – saugesnės statybos ir daugiau želdynų
Diskusijos dalyviai taip pat siūlė griežčiau kontroliuoti dulkėtus statybų darbus. Pavyzdžiui, pjaunant plyteles ar kitas statybines medžiagas naudoti vandens sistemas, kurios sumažina dulkių sklaidą.
Kalbėta ir apie miesto planavimą. Gyventojai ragino išsaugoti daugiau želdynų, atsakingai vertinti miesto tankinimo projektus ir mažinti sunkiojo transporto poveikį gyvenamiesiems rajonams.
Tarp kitų siūlymų nuskambėjo idėjos grąžinti kiemsargių pareigybes, gerinti atliekų tvarkymą bei skatinti mažesnį automobilių naudojimą kasdienėms kelionėms, pavyzdžiui, vežant vaikus į mokyklą.
Švaresnis oras priklauso nuo visų
Susitikimo dalyviai sutarė, kad oro kokybės gerinimas reikalauja tiek savivaldybės sprendimų, tiek pačių gyventojų įsitraukimo. Tarp svarbiausių prioritetų buvo įvardyti tvaresnis judumas, geresnė gatvių priežiūra, želdynų išsaugojimas, atsakingas kūrenimas ir nuoseklus visuomenės švietimas.
Gyventojų pasiūlymai bus vertinami rengiant 2026–2030 metų Vilniaus miesto oro kokybės programą, kurios tikslas – užtikrinti, kad sostinės oras ateityje būtų švaresnis ir saugesnis gyventojų sveikatai.
