Rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybėje pristatyta Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programa 2026–2030 m. Programos rengimą paskatino tiek siekis gerinti oro kokybę Vilniaus mieste, tiek besikeičiantis oro kokybės reguliavimas. Europos Sąjungoje nustatomi griežtesni oro kokybės reikalavimai, kurių turės būti laikomasi nuo 2030 metų.
Galima teikti pasiūlymus
„Pagal naująsias ribines vertes dalis dabartinių Vilniaus oro kokybės rodiklių nebeatitiktų nustatytų reikalavimų, todėl būtina iš anksto numatyti ir įgyvendinti papildomas taršos mažinimo priemones. Jos numatytos ir programoje, tačiau laukiame pasiūlymų ir iš gyventojų“, – skatino būti aktyviems programą rengusios „ID Vilnius“ įmonės atstovas Linas Vaitkevičius.
Pastabas ir pasiūlymus programos planui dar galima teikti iki rugsėjo 4 d. (imtinai) el. paštu linas.vaitkevicius@idvilnius.lt.
Su programos projektu galima susipažinti Vilniaus miesto aplinkos interneto svetainėje: Vilniaus miesto oro kokybės planai ir priemonės.
Dėmesys – individualių namų šildymo taršos mažinimui
Nuo 2030 metų, jei nieko nebūtų daroma, normų neatitiktų kietųjų dalelių KD₁₀ ; KD₂,₅ bei azoto dioksido (NO₂) ribinės vertės.
Išsamus tyrimas parodė, kad kietųjų dalelių Vilniuje daugiausia išmeta individualiai būstus šildantys gyventojai, naudojantys kietąjį kurą, taip pat pramonės ir energetikos įmonės. Tuo metu transportui tenka iki 15 proc. kietųjų dalelių taršos. Vis dėlto būtent transporto sektorius yra atsakingas už beveik 90 proc. azoto dioksido (NO₂) emisijų.
Azoto dioksidas yra toksinė medžiaga, kuri giliai skverbiasi į plaučius, dirgina kvėpavimo takus, gali sukelti uždegiminius procesus ir silpninti organizmo atsparumą.
„Kaip manote, kur oras yra labiausiai užterštas ir kur būti pavojingiausia?“ – pristatymo metu susirinkusiųjų klausė programos rengėjai. Atsakymas – automobilio viduje. Programos rengėjai paaiškino, kad važiuojant, ypač stovint spūstyse, automobilio vėdinimo sistema orą ima iš aplinkos, kurioje išmetamosios dujos sklinda iš kitų, priešais esančių automobilių. Oro filtrai ne visus teršalus pašalina.
„Nors automobiliai yra vienas pagrindinių azoto dioksido taršos šaltinių, ši tarša daro poveikį ir patiems vairuotojams. Todėl jie turėtų būti vieni labiausiai suinteresuotų mažinti automobilių išmetamų teršalų kiekį,“ – reziumavo programos rengėjai.
Ką parodė oro taršos modeliavimas?
Rengiant programą buvo atliktas išsamus oro taršos sklaidos modeliavimas. Vertinant 2024 m. situaciją analizuoti pagrindiniai taršos šaltiniai – 24 didieji ir 409 mažesni teršėjai, kelių transporto srautai, meteorologinės sąlygos bei foninė tarša.
Modeliuojant daugiausia dėmesio skirta azoto dioksidui (NO₂) ir kietosioms dalelėms KD₁₀ bei KD₂,₅, nes būtent šių teršalų emisijos viršija leidžiamas ribines vertes. Rezultatai parodė, kad 2030 m. vien bazinio scenarijaus nepakaks norint neviršyti naujų oro kokybės ribinių verčių, todėl reikės papildomų taršos mažinimo priemonių.
Vienas didžiausių iššūkių išlieka smulkiosios kietosios dalelės KD₂,₅. Pagal bazinio scenarijaus modeliavimą, 2030 m. taršos poveikį vis dar patirtų daugiau kaip 405 tūkst. gyventojų, vertinant pagal KD₂,₅ vidutinę metinę ribinę vertę.
Daugiausia dėmesio – transportui, šildymui ir miesto infrastruktūrai
Programoje numatytos priemonės apima kelias pagrindines sritis.
Transporto ir infrastruktūros srityje numatoma mažos taršos zonos įrengimas, parkavimo politikos valdymas, viešojo transporto modernizavimas ir plėtra, mažos bei nulinės emisijos transporto skatinimas. Taip pat planuojama plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, „Statyk ir važiuok“ aikšteles, A juostas, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą. Daug dėmesio skiriama ir kelių dulkių mažinimui.
Šildymo ir energetinio efektyvumo srityje numatoma centralizuoto šilumos tiekimo plėtra, šilumos gamybos įrangos modernizavimas, pastatų renovacija ir didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas. Taip pat numatomas dėmesys namų ūkiams, kurie šildosi individualiai – siūloma skatinti taršių šildymo įrenginių keitimą, efektyvesnius sprendimus ir pastatų atnaujinimą.
Ypač svarbus vaidmuo tenka individualiam šildymui, nes ateities scenarijaus – 2030 m. – modeliavimo rezultatai rodo, kad KD₂,₅ išlieka vienu pagrindinių oro kokybės iššūkių. Programoje svarstomos finansinės paskatos, tikslinės subsidijos, pagalba gyventojams „vieno langelio“ principu, prisijungimo prie centralizuoto šildymo galimybės, šilumos siurbliai ir kitos mažiau taršios technologijos.
Vilniečiai aktyviai teikė pasiūlymus
Pristatymo metu buvo skirta laiko diskusijai ir papildomų priemonių paieškai. Vilniečiai bei kiti suinteresuoti dalyviai gana aktyviai įsitraukė į programos rengimą – teikė pastabas, komentarus ir siūlymus, kaip dar būtų galima mažinti oro taršą mieste.
Programos rengėjai pabrėžia, kad papildomų priemonių sąrašas bus tikslinamas atsižvelgiant į gautas pastabas. Todėl gyventojų įsitraukimas yra svarbus, kad galutiniame dokumente atsispindėtų ne tik specialistų vertinimai, bet ir Vilniaus gyventojų pasiūlymai bei realūs miesto poreikiai.
Parengta programa bus teikiama tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Patvirtinus prasidės programos įgyvendinimas.
Su pristatymo medžiaga galite susipažinti pridedamoje prezentacijoje.